Dalykinės žinios meistrams

Pereikite į ...

Dalykinės žinios meistrams

Išsami informacija ir naujausios žinios apie medieną

Išsami informacija ir naujausios žinios apie medieną bei natūralius medienos priešus. Medienos ilgaamžiškumas ir apsauga nuo vandens. Gaukite naudos iš mūsų žinių.

Pagrįstai mėgstama medžiaga

Natūrali medžiaga, mediena

Aukščiausios kokybės apsauga pagal gamtos pavyzdį

Mūsų medžiai turi natūralią apsaugą – savo tošį. Ji saugo medį nuo išdžiuvimo ir ypač nuo įvairaus atmosferos poveikio, pavyzdžiui, saulės, vėjo, lietaus, šalčio ir karščio.
Per šaknis medis gauna visų maistinių medžiagų, reikalingų augti ir gyventi. Ši maitinimo sistema užtikrina medžių gyvavimą ilgus šimtmečius, o šie suteikia gyvenimo aplinką ir apsaugą žmonės bei gyvūnams.
Remmers su savo produktais išsikėlė tikslą – su aukštos kokybės dengimo priemonėmis suteikti naudojamai medienai natūralią apsaugą.
Mediena su savo tūkstančiais įvairiausių struktūrų ir atspalvių yra mūsų naujo meistrams skirto asortimento pagrindas.

Natūralūs medienos priešai

Drėgmė Ultravioletiniai spinduliai Dumbliai ir pamėlynavimas Puvinys ir medienai kenkiantys vabzdžiai

Drėgmė
Lauko medieną nuolat veikia drėgmė: lietus, rasa, kondensatas ir pan. didina vandens koncentraciją, o drėgmei garuojant – koncentracija mažėja. Pasekmė: paviršiaus įtrūkimai. Šiuo būdu ar dėl difuzijos patenkanti drėgmė turi vėl pasišalinti iš medienos, antraip po paviršiumi drėgmė užsistovės, o tai – puiki dirva pamėlynavimui bei medieną ardančiam puviniui.

Todėl svarbu tinkamai pasirinkti medinės konstrukcijos dangą:

Langams ir durims ypač svarbu, kad jie išlaikytų pastovius matmenis. Todėl jiems dengti naudojamos storasluoksnės lazūros: ši danga apsaugo nuo drėgmės įsiskverbimo ir tuo pačiu nuo formos kitimo medienai burkstant bei džiūstant, dėl ko langai ar durys gali tinkamai neatsidaryti ar neužsidaryti.
Medinių konstrukcijų, kurioms nebūtina išlaikyti pastovių matmenų, pavyzdžiui, dailylenčių ar tvorų, visiškai apsaugoti nuo drėgmės įsiskverbimo beveik neįmanoma, pavyzdžiui, per medienos galus ar esančius įtrūkimus. Šiuo atveju naudojamos vadinamosios plonasluoksnės lazūros, kad mediena galėtų kvėpuoti ir drėgmė galėtų pasišalinti.

Ultravioletiniai spinduliai

Medienos paviršius saulė veikia ne tik savo šiluma, bet ir į ją besiskverbiančiais ultravioletiniais spinduliais. Kartu su krituliais jie gali per kelias savaites ar kelis mėnesius pakeisti neapsaugotos medienos spalvą. Mediena įgauna sidabro atspalvį. Be to, medienos paviršius ima plaušėti ir mediena tampa mažiau tvirta. Nuo spalvos ir paviršiaus pokyčių galima apsisaugoti naudojant pigmentuotą dangą. Bespalvės priemonės MSL-40 ir Aqua MSL-45 su apsauga nuo ultravioletinių spindulių UV+ – tai pirmieji produktai, suteikiantys galimybę lauko medieną dengti bespalve priemone ir dėl ypač veiksmingos apsaugos nuo ultravioletinių spindulių stabdantys medienos pilkėjimą.

Dumbliai
Ypač miškingose ir tankiai medžių apaugtose vietose šie primityvūs organizmai sukelia lauko medienos pažaliavimą ir sugadina jos išvaizdą. HSL-30, MSL-40 ir HSL-35 HK apsaugo nuo dumblių ir ankstyvo pažaliavimo. Pageidaujant, kitos šio asortimento vandeninės dengimo priemonės gali turėti apsaugą nuo dumblių Protect MKT1.

Pamėlynavimas
Pamėlynavimas priskiriamas medieną nudažantiems grybams ir pasireiškia medienos juosvu pamėlynavimu. Šis pamėlynavimas medienos neardo, tik gadina jos išvaizdą. Pamėlynavimas paruošia dirvą medieną ardantiems grybams (puviniui), nes jis perforuoja ląstelių sieneles ir skatina vandens įsigėrimą į medieną (kapiliarizaciją).

Puvinys
Puvinys – tai pavojingiausia kenksmingų grybų forma. Jis ardo medienos struktūrą. Mediena praranda stabilumą ir tampa sutrūnijusi.

Medienai kenkiantys vabzdžiai
Į medieną kėsinasi ne tik ją ardantys bei spalvą keičiantys grybai, bet ir gyvūnai kenkėjai. Pavyzdžiui, naminis ūsuotis yra vienas iš pavojingiausių medienos kenkėjų vidutinių platumų klimato juostoje, dažniausia puolantis spygliuočių medieną. Kiaušinėlius jis deda medienos įtrūkimuose, o lervos dažniausia graužia išorinius sluoksnius. Kitų medienai kenkiančių vabzdžių veikimo schema tokia pati: vabzdys padeda kiaušinėlį medienoje ar ant jos paviršiaus. Iš kiaušinėlio išsirita lerva, kuri yra tikrasis medienos ardytojas.

Medienos rūšių ilgaamžiškumas

Kada reikia medienos taurinimo, o kada – papildomos apsaugos?

Remiantis naudojamos medienos rūšies ilgaamžiškumu, galima nuspręsti, ar lauko medienai būtina cheminė apsauga. „Labai ilgaamžei“ ir „ilgaamžei“ medienai dažniausia pakanka taurinimo produktų be biocidų. „Vidutinio ilgaamžiškumo“ ir „neilgaamžei“ medienai reikia papildomos cheminės apsaugos, pavyzdžiui, nuo mėlynavimo ir puvinio. Medienos rūšių klasifikavimas taikomas tik branduolinei medienai. Tačiau įprastai parduodamoje medienoje yra dalis balaninės medienos, kuri nėra ilgaamžė.

Todėl tokios medienos nereikėtų naudoti lauke be cheminių apsaugos priemonių.

Konstrukcinė medienos apsauga

Nesuteikite drėgmei erdvės pulti

Nuolatinis drėgmės poveikis – tai pagrindinė medienos spalvą keičiančių ir ją ardančių grybų atsiradimo priežastis. Dėl šios priežasties medines lauko konstrukcijas reikėtų įrengti taip, kad sąlytis su vandeniu būtų kuo mažesnis. Jei to padaryti neįmanoma, reikėtų užtikrinti, kad mediena galėtų kuo greičiai išdžiūti. Be to, reikėtų stengtis, kad vanduo neužsilaikytų ant medinių konstrukcijų. Medieną nuo sąlyčio su vandenio apsaugos pavyzdžiai: pakankamai didelė stogo užlaida, apsaugojimas nuo sąlyčio su žeme (atsižvelkite į vandens purslus!), paviršių nuožulnumas, briaunų užapvalinimas ir horizontalių paviršių uždengimas. Pageidaujant dar geresnės medienos apsaugos, ji gali būti impregnuota oficialiai registruota medienos apsaugos priemone (pvz., apsauginiu medienos gruntu).

Bendrieji naudojimo nurodymai

Kad pasiektumėte optimalų rezultatą, laikykitės šių naudojimo reikalavimų:

Bendrasis naudojimas ir dengimas
Jei didesniuose statybos projektuose naudojate daugiau priemonių pakuočių, atkreipkite dėmesį, kad produktai gali būti iš skirtingų partijų, todėl šiek tiek gali skirtis atspalvis bei klampumas. Kad apsisaugotumėte nuo to, galite sumaišyti visą vienos rūšies medžiagą ar užtikrinkite, kad vienam paviršiui dengti nebūtų naudojami skirtingų partijų produktai.
Prieš padėdami laikyti dažus ir lazūras, patikrinkite jų tinkamumo naudoti terminą. Įprastai neatidarytoje pakuotėje produktai gali būti laikomi maždaug dvejus metus (priklausomai nuo produkto). Optimaliomis sąlygomis (15 °C temperatūroje, sausoje ir tamsioje vietoje) neatidarytos produktų pakuotės gali būti laikomos ir ilgiau.
Gerai išmaišykite medžiagą iš apačios į viršų. Medžiagoje negali būti jokių gumuliukų, gabalėlių ar dalelių. Medžiaga turi būti vientisa. Dangas, kurios kartą buvo paveiktos šalčio, reikia taip atpažinti.
Vandeninės dengimo medžiagos greitai džiūsta. Kad išvengtumėte pridžiuvimo ir dėmių, vandeninėmis priemonėmis paviršius denkite po vieną lentą.
Dažydami teptuku ar voleliu, naudokite akių ir odos apsaugos priemones.
Veikliosios medžiagos ir kitos sudedamosios dalys, išskyrus tirpiklį (pvz., vandenį), neturi dujinės fazės. Tik purškiant priemones, dėl susidarančios dulksnos ir aerozolių, papildomai prie akių ir odos apsaugos priemonių reikėtų naudoti atitinkamo produkto saugos duomenų lape nurodytą kvėpavimo aparatą.
Tinkami įrankiai ir valymas
Vandeninėms dengimo medžiagoms rekomenduojama naudoti akrilo teptuką su plastiko šeriais. Šie šeriai neįgeria vandens ir nebrinksta.
Tirpikliniams lakams rekomenduojama naudoti teptukus su natūralaus pluošto šeriais.
Tinkami voleliai yra tie, kurie paima ir atiduoda būtinam sluoksnio storiui užtikrinti reikiamą medžiagos kiekį. Dažymui rekomenduojame naudoti 5–8 mm storio mikropluošto volelius arba putplasčio volelius, priklausomai nuo norimos paviršiaus kokybės.
Darbo priemones iš esmės galima valyti naudojamo produkto pagrindo medžiaga (vandeninių priemonių tepimo įrankius galite plauti vandeniu, o tirpiklinių produktų – skiedikliais). Daugiau informacijos
rasite atitinkamame techniniame pase.
Su vandeniniais produktais naudotus darbo prietaisus geriausia valyti šiltu vandeniu ir mūsų koncentruota plovimo priemone Aqua RK-898 (Art. Nr. 3868). Su tirpikliniais produktais naudotoms darbo priemonėms valyti geriausia naudoti V 101 (Art. Nr.: 0978)
.
Aplinkos ir džiuvimo sąlygos
Optimali vandeninių dengimo medžiagų naudojimo temperatūra 15–25 °C, o tirpiklinių dengimo priemonių – 5–30 °. Laikykitės techninio paso nurodymų! Svarbu, kad tokia temperatūra būtų tiek pagrindo, tiek dažų, tiek oro ir ji išliktų iki visiško išdžiuvimo.
Atkreipkite dėmesį, kad vandeniniai produktai labai greitai džiūsta. Todėl nerekomenduojame jų naudoti aukštesnėje nei 25 °C temperatūroje ir tiesioginių saulės spindulių veikiamoje vietoje.
Naudojant priemones žemesnėje nei nurodyta temperatūroje, gali atsirasti problemų dėl plėvelės susidarymo ir sukibimo, dėl ko sluoksnis gali greičiau nusidėvėti.
Medinių detalių, kurioms nebūtina ar tik iš dalies būtina išlaikyti pastovius matmenis, drėgnis negali viršyti 18 %, o detalių, kurios privalo išlaikyti pastovius matmenis, drėgnis turi būti 11–15 %. Jei medienos paviršius atrodo drėgnokas, jo nedažykite. Dėl nepakankamo skverbimosi ir gėrimosi į pagrindą sutrumpėja sluoksnio ilgaamžiškumas.
Sukibimas su senomis dangomis
Prieš tepant dengimo medžiagas, reikia patikrinti senų sluoksnių tinkamumą sukibimui. Aliejiniai sluoksniai, pavyzdžių, dėl sudėtyje esančio linų sėmenų aliejaus, gali
bloginti sukibimą ir skatinti sluoksnio dėvėjimąsi.
Sukibimo bandymas: kad patikrintumėte senos dangos tinkamumą, pamėginkite raižyti bandomąjį plotelį. Jei peiliu ar piršto nagu nusibraukia dideli kiekiai senos dangos, tikėtina, kad sukibimas bus nepakankamas. Pasiekti geresnį rezultatą gali padėti šveitimas arba gruntas (pvz., Aqua AG-26, Art. Nr.: 7147). Kadangi šiuo tikrinimu paviršius pažeidžiamas,
jį reikėtų atlikti nematomoje vietoje (pvz., po apkaustais ar vietose, kurios vėliau bus uždengtos).
Šveitimas
Esminė taisyklė: pagrindo šveitimas pagerina sukibimą, net ir naujos, obliuotos medienos. Dėl geresnio sukibimo ilgėja paviršiaus tarnavimo laikas iki kito perdažymo. Senus plėvelę sudarančių priemonių sluoksnius visada reikėtų šveisti P100–150 grubumo popieriumi.
Kad paviršiaus išvaizda būtų optimali, tarp kiekvieno darbo žingsnio reikėtų atlikti tarpinį šveitimą (P180–240) (svarbu: neprašveiskite kiaurai).
Skiedimas
Iš esmės Remmers dažai ir lazūros yra visiškai paruošti naudoti. Jei pagrindas yra stipriai sugeriantis, pirmąjį sluoksnį galite atskiesti: vandenes priemones skieskite vandeniu, o tirpiklines priemones – V 101. Tai tinka, pavyzdžiui, atmosferos paveiktai ar neobliuotai medienai. Be to, priemones skiesti rekomenduojame, kai dėl oro sąlygų (pvz., vėjo ar saulės poveikio) plėvelę sudarančios dengimo medžiagos išdžiūsta greičiau nei spėja pasiskirstyti. Dėl skiedimo laikykitės techninio paso nurodymų. Dėl ilgo laikymo ar ilgo laikymo atidarius, gali padidėti klampumas (dėl tirpiklio garavimo), todėl šiuo atveju taip pat tikslinga skiesti.
Techninių dengimo priemonių (pasižyminčių izoliaciniu poveikiu ar turinčių biocidinių veikliųjų medžiagų), pavyzdžiui, Aqua IG-15 *, Aqua HSL-35/m *, Aqua AG-26 ir Aqua VL-66/sm, skiesti negalima, nes dėl sumažėjusios koncentracijos nebebus užtikrinama reikiama apsauga.
Izoliacinis poveikis
Sudedamųjų medžiagų gausi mediena (pvz., pušies, maumedžio, tropinių medžių) gali stipriai pageltonuoti. Net ir izoliaciniai produktai negali apsaugoti nuo to 100 %. Vandeninės dengimo priemonės iš esmės neapsaugo nuo medienos sudedamųjų medžiagų prasiskverbimo. Tik tinkamos dangos efektyviai apsaugo nuo prasiskverbimo (pvz., Aqua AG-26 arba Aqua VL-66/sm).
Svarbu: naudojant technines dengimo priemones (su izoliaciniu poveikiu), būtina laikytis nurodymų dėl naudojimo ir džiuvimo laiko, kad būtų užtikrinta optimali apsauga.

I-IV	08:30 - 17:00
V	08:30 - 16:00
VI-VII	Nedirbame