Vidaus izoliacijos nereikėtų įrenginėti be tinkamo išankstinio planavimo, nes ji gali labai paveikti esamų konstrukcijų higrotermines charakteristikas. Rimti vidaus izoliacijos sistemų gamintojai pateikia išankstiniam planavimui ir modeliavimui reikalingus parametrus ir nurodo medžiagų funkcijas.
Statinio būklės analizė
Pirmasis su vidaus izoliacija susijusios priemonės etapas visada turėtų būti statinio būklės analizė.
Pirmojo jos etapo metu atliekama analizė ir įvertinami matomi pažeidimai, taip pat nustatomi „įprasti“ parametrai, susiję su
- sienos konstrukcijų struktūra ir matmenimis,
- drėgmės ir druskų apkrova ir jų
- priežastimis (pvz., kylanti drėgmė arba neatsparūs įstrižai krentančiam lietui fasadai).
Taip pat reikalingi su šiluma susiję techniniai pastato būklės rodikliai
- Esamos sienos konstrukcijos arba konstrukcijų ir
- šiluminių tiltelių R vertė
Itin didelis dėmesys siekiant užtikrinti atsparumą drėgmei turėtų būti skiriamas turimoms statybinėms medžiagoms, ypač išorinių sienų vidinėje pusėje, taip pat labai svarbu tinkamai įvertinti bendrą išorinių statybinių dalių būklę.
Priešgaisrinė apsauga
Techniniai su statybomis susiję reikalavimai pastatui yra tuo didesni, kuo didesnis jų aukštis ir dydis. Atitinkamai skirstoma ir į vadinamąsias pastatų klases, kurios paprastai nustatomos pagal viršutinio aukšto grindų aukštį. Tikslesni apibrėžimai pateikiami nacionalinėse statybos taisyklėse, kurios federalinėse žemėse visgi šiek tiek skiriasi.
Todėl teisinius statyboms keliamus reikalavimus ir statybų priežiūros požiūriu svarbias taisykles, susijusias su priešgaisrine apsauga, žr. konkrečios federalinės žemės statybų taisyklėse ir Statybos techninių taisyklių sąrašuose, taip pat Statybos taisyklių sąrašuose.
Apsauga nuo drėgmės
Dėl vidaus izoliacijos į sienos konstrukciją patenka tik nedideli šiluminės energijos kiekiai. Taigi garavimo energijos gali būti tik labai nedaug. Todėl su įstrižai krentančiu lietumi arba ir kondensatu patekusi drėgmė, ypač žiemos periodu, iš išorės išdžiūti gali tik sąlyginai. Fasadai ilgiau išlieka drėgni, daugiau prisigeria ir labiau atšąla. Taip labai padidėja užšalimo mūre pavojus, o pažeidimai gali būti kur kas didesni. Dėl to yra daugiau reikalavimų, susijusių su drėgmės patekimu į iš vidaus izoliuotą mūrą, į kuriuos būtina atsižvelgti jau rengiant energijos atnaujinimo koncepciją.
DIN 4108-3 standarto 4.2.1 dalyje išdėstyti reikalavimai, kuriuos įgyvendinus kondensato susidarymas viduje laikomas nekritiniu. Šių sąlygų laikymąsi, įgyvendinant būtinuosius reikalavimus, reikia skaičiais pagrįsti prieš įrengiant vidaus izoliaciją.
- Pagrindine laikoma tokia sąlyga: kondensavimosi metu susidarantis kondensatas „mW,T“ negali būti didesnis kaip išgaravimo kiekis „mW,V“, „mWT < mW,V“, nes kitu atveju bendras konstrukcijos drėgmės kiekis kauptųsi ištisus metus.
- Kalbant apie stogo ir sienų konstrukcijas laikoma, kad kondensato kiekis vienam sienos ploto m² visada lieka mažesnis kaip 1,0 kg, „mWT“ < 1,0 kg/m², o liečiamuose kapiliarais vandens nesugeriančių sluoksnių (pvz., pluoštinės izoliacijos medžiagų, oro sluoksnių, garo izoliacijos arba betono dangų) arba medžiagų, kurių vandens sugerties vertė yra < 0,5 kg (m²h^0,5), paviršiuose turi likti mažesnis kaip 0,5 kg vienam m², „mWT“ < 0,5 kg/m².
- Negalima pažeisti statybinių medžiagų, kurios turi sąlytį su kondensatu. (pvz., nuo korozijos)
- Negalimas su mase susiję drėgmės kiekio padidėjimas medienoje daugiau kaip 5 %, medžio žaliavose daugiau kaip 3 %.
Minėtų sąlygų įgyvendinimui įrodyti „klasikinis“ Glazerio metodas gali būti taikomas tik garus izoliuojančioms ir stabdančioms sistemoms, kurios naudojamos išorės sienų konstrukcijose, kur kitaip drėgmė patekti negali, nes čia, esant ribinėms sąlygoms, atsižvelgiama tik į šiluminį laidumą ir garų difuziją. Kitais atvejais vidaus izoliacijos sistemų apsaugai nuo drėgmės pagrįsti reikia naudoti atitinkamas higroterminio modeliavimo kompiuterines programas. Čia gali pagelbėti DIN EN 15026, taip pat Mokslinės-techninės statinių ir paminklų priežiūros asociacijos (WTA) 6-1 ir 6-5 atmintinės.
Statiniuose su įrengta vidaus izoliacija dėl minėtų priežasčių planavimo metu reikia įvertinti ir galimą įstrižai krentančio lietaus poveikį. Įrodymui reikia naudoti tik higroterminį modeliavimą (nurodymus žr. DIN EN 15026 ir Mokslinės-techninės statinių ir paminklų priežiūros asociacijos (WTA) 6-1 atmintinėje). Esant tam tikroms sąlygoms, apsaugos nuo įstrižai krentančio lietaus užtikrinimą reikia suprasti kaip vidaus izoliacijos sistemos įrengimą. Dažnai šie pastatai turi sudėtingus, labai suskaidytus ir (arba) neuždengtų akmenų fasadus. Taigi dažnai atsparaus vandeniui tinko ir dažų visiškai arba bent iš dalies naudoti negalima. Kilus atitinkamų abejonių, pirmiausia reikėtų patikrinti apsaugos nuo drėgmės užtikrinimo konstrukciniais metodais galimybes. Jei įmanoma, o sąnaudos priimtinos ir vaizdas nesugadinamas, probleminės zonos, pvz., atbrailos, mūrinės karūnos, vandens smūgių vietos ir pan., turėtų būti uždengtos. Paskui reikia patikrinti hidrofobinio impregnavimo galimybes. Daugeliu atveju fasado statybinių medžiagų vandens sugertį gali tekti patikrinti vietoje, naudojant Karsteno tikrinimo vamzdelius, arba su medžiagų mėginiais laboratorijoje. Kartu su medžiagos tipu ir tankumu ji yra svarbus rodiklis norint iš gausių komercinių modeliavimo programų duomenų bazių išsirinkti atitinkamas medžiagas. Tokių veiksmų daugeliu atveju turėtų pakakti, nes modeliavimui reikalingos terminės ir higrinės medžiagų funkcijos tik retai gali būti nustatomos pagal konkrečias statinyje naudojamas medžiagas. Atitinkamus nurodymus žr. Mokslinės-techninės statinių ir paminklų priežiūros asociacijos (WTA) 6-1 ir 6-2 atmintinėse.
Toliau pateiktame Frauenhoferio statybos fizikos instituto paveikslėlyje parodyta mažėjanti plytų sienos drėgmės apkrova / vėlesnis išdžiuvimas po hidrofobinimo per 5 metų laikotarpį. Raudona spalva parodytas maždaug 16 % vandens kiekis hidrofobinimo metu.
Šiame Frauenhoferio statybos fizikos instituto paveikslėlyje parodytas priežastinis ryšys tarp statybinių medžiagų drėgmės kiekio ir su juo susijusio šiluminio laidumo. Jei, remdamiesi plytų pavyzdžiu, per 1 paveikslėlyje parodytą 5 metų laikotarpį stebėtume su hidrofobinimu susijusį šiluminio laidumo pokytį, galėtume pamatyti, kad dėl su hidrofobinimu susijusio vėlesnio plytos išdžiuvimo šiluminis laidumas pagerėja nuo 0,77 W/(mK) iki 0,46 W/(mK).
Šiluminė apsauga
Higieninė būtinoji šiluminė apsauga
Minėtoje DIN 4108-2 dalyje aprašomi minimalūs pastatų išorinių sienų šiluminei apsaugai keliami reikalavimai (žr. 3.1.2 d.), kurių laikantis pastatu „naudojantis įprastai“ egzistuoja didelė tikimybė, kad neatsiras fizinių statinio savybių sąlygotų pažeidimų nuo drėgmės ir sveikatos sutrikimų dėl išplitusio pelėsio.
Šiluminės apsaugos pagrindimas pagal Energijos taupymo reglamentą (EnEV)
Atlikus esamų statinių pakeitimus, priklausomai nuo priemonių apimties, galimi du skirtingi pagrindimo metodai.
- Arba pagal statybinių dalių metodą reikia laikytis šiuo metu nustatytų šiluminio laidžio koeficientų (U verčių), arba
- pagal balanso metodą pagrįsti didžiausias viso pastato metų pirminio energijos poreikio vertes.
Atitinkamų reikalavimų dydžius žr. galiojančios redakcijos Energijos taupymo reglamente.