Druskų pašalinimas

Druskų šalinimas kompresais yra metodas, taikomas norint sumažinti statiniui kenkiančių druskų kiekį poringų mineralinių statybinių medžiagų srityje šalia paviršiaus. Vienas vertus, taip siekiama ilgam sumažinti pažeidimų tikimybę. Kita vertus, ši priemonė trumpam gali būti naudojama kaip restauravimo ir konservavimo priemonių pagrindas, pavyzdžiui, dengiant akmenų sutvirtinimo skiedinį. Atliekant statinio išsaugojimo ir paminklosaugos darbus druskos kompresais dažniausiai šalinamos tada, kai yra natūralus akmuo, o kartais ir plytos. Druskos šalinimas gali kelti riziką objektui ir, pavyzdžiui, jo metu galima pakenkti apvadams ir paviršiui. Todėl visais atvejais pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar tikslas ilgam sumažinti kenksmingą poveikį arba paruošti konservavimo priemonę gali būti pasiektas.

Druskos ištirpsta vandenyje ir vėl kristalizuojasi

Statiniui kenkiančios dujos turi didelį poveikį statybinių medžiagų paviršių pažeidimams ir dūlėjimui. Taip ne tik prarandamas vertingas kultūrinis sluoksnis, bet ir atsiranda didelių remonto išlaidų. Druskų galimybės sukelti pažeidimus didele dalimi yra susijusios su jų tirpumu vandenyje, taip pat geba iš oro pritraukti drėgmę. Pastaroji savybė vadinama higroskopiškumu. Iš žinomesnių ir statiniuose dažnai randamų druskų labiausiai tirpūs vandenyje yra nitrato junginiai, o po to – chloridai ir sulfatai. Jau esant maždaug 50 procentų santykiniam oro drėgnumui nitratai pasiekia savo pusiausvirąjį drėgnį. Kai oro drėgnumas yra nuo maždaug 70 iki 80 procentų, ištirpsta ir kitos druskos.

Kai esant mažam oro drėgnumui dalis vandens vėl absorbuojama, druskos kristalizuojasi vėl. Dėl kristalizacijos porų ertmėse padidėja druskų tūris, o dėl to statybinės medžiagos patiria apkrovas iš vidaus. Dėl šios priežasties gali pradėti byrėti paviršinis smėlis arba atsirasti struktūrinių pažeidimų. Oro drėgnumui cikliškai svyruojant, maždaug nuo 40 iki 80 procentų, statybinės medžiagos patiria pasikartojančią vidinę mechaninę apkrovą. Druskos transportuojamos su skystu vandeniu, todėl daugiausiai dėmesio skiriama garavimo zonai. Statinyje tai paprastai yra statybinių dalių paviršius. Kadangi garuojant drėgmei druskos visgi yra „paliekamos“, jos kaupiasi šių garavimo zonų srityje.

Druskos šalinimui kompresu reikia stabilaus, iš anksto sudrėkinto pagrindo

Sėkmingam druskų šalinimui kompresu labai svarbu yra pakankamai stabilus pagrindas, kuris gali išlaikyti kompresą, o vėliau ir jo nuėmimą neprarasdamas daug substancijos. Kadangi druskos labai pažeistuose paviršiuose tai nėra savaime suprantama, prieš šalinant druskas juos reikia sutvirtinti. Su silicio rūgščių esteriais, kurie po reakcijos patys pasižymi „antriniu porėtumu“, čia pasiekiama gerų rezultatų. Be to, druskos į kompresą sėkmingai gali būti transportuojamos tik tada, jei jos yra ištirpusios vandenyje. Dėl to beveik visada prieš pradedant taikyti priemonę statybinę medžiagą reikia iš anksto sudrėkinti. Tam naudojamas destiliuotas vanduo (dar vadinamas dejonizuotu arba demineralizuotu vandeniu). Išankstinio drėkinimo intensyvumas (trukmė ir vandens kiekis) priklauso nuo pagrindo sugeriamųjų savybių, druskų rūšies, koncentracijos ir pasiskirstymo gylyje, taip pat drėgmės pasiskirstymo statybinėje medžiagoje. Reikia turėti omenyje, kad išankstinis sudrėkinimas yra susijęs su tam tikromis rizikomis. Įvestoji drėgmė gali prasiskverbti į gretimas konstrukcijos sritis ir ten sukelti netikėtą poveikį, pavyzdžiui, pažeisti jautrias drėgmei medžiagas. Be to, kompresas, kurio sudėtyje paprastai būna celiuliozės, o kartu ir jo aplinka gali būti užkrėsti mikrobais. Galbūt reikia imtis tinkamų prevencijos priemonių, pavyzdžiui, kompresų apdorojimo fungicidais.

Kompresus galima dėti rankomis arba įrenginiais

Iš anksto sudrėkinus, kompreso medžiaga sumaišoma su distiliuotu arba dejonzuotu vandeniu ir plastiškos konsistencijos 15–30 milimetrų sluoksniu padengiama tose vietose, kuriose reikia pašalinti druskas. Jei paviršiai smulkūs, gali pakakti ir mažesnio sluoksnio storio. Kompresus galima dėti ranka arba tinkavimo mašina, vienu arba keliais sluoksniais. Jei plotai nedideli arba paviršiai jautrūs, paprastai dengiama rankomis. Itin saugotinus paviršius, kad paskui nuimti būti lengviau, prieš tai reikia padengti plonu, pralaidžiu ir patvariu apsauginiu sluoksniu, kuris, pavyzdžiui, yra iš sluoksniuotos celiuliozės arba japoniško popieriaus. Jis tinkamu teptuku, nepaliekant pūslelių, tepamas ant iš anksto sudrėkinto akmens. Šalinant druskas iš ploto dalies kompresą reikėtų ištempti bent 20 centimetrų virš matomos druskingos srities, kad taip būtų išvengta nepageidaujamo kraštų efekto. Jei derinamas druskų šalinimas difuziniu transportavimu ir drėgmės transportavimu, kompresą, uždengus plėvele, galima palaikyti drėgną maždaug vieną savaitę. Paskui kompresas paliekamas išdžiūti. Šis džiuvimo procesas turi nepertraukiamai vykti visą tolesnį kompreso poveikio laiką. Labai svarbu džiuvimo progresą kontroliuoti. Jei kompresas išdžiuvo anksčiau, nei buvo suplanuota, arba atsiskyrė nuo pagrindo, jį reikia nuimti ir, vėl iš anksto šiek tiek sudrėkinus pagrindą, pakeisti šviežiu kompresu. Tinkamą naudojimo trukmę arba reikalingų ciklų skaičių iš anksto numatyti sudėtinga. Todėl, jei tik galima, juos reikėtų nustatyti padengus pavyzdinius plotus arba pagrįsti po kiekvieno ciklo atliekant kompreso druskų analizę. Skaičiavimo pagrindu gali būti laikomas padengimas du arba tris kartus, kai poveikio laikas kaskart yra apie trys savaitės. Pagrindą, priklausomai nuo prikibusių kompreso likučių jautrumo, sausuoju būdu galima valyti rankomis arba įrenginiais. Galiausiai druskos šalinimo rezultatą galima atliekant analizę nustatyti iš pagrindo medžiagos.