Betonui reikia apsaugos ir remonto
Nėra nieko amžino
Spaudimui atsparių statybinių elementų iš vandeniui atsparaus skiedinio ir akmens skaldos, kurie kartu stingsta klojiniuose, gamyba suklestėjo dar 1-ame amžiuje po Kristaus ir tapo vėlesnės Romos imperijos architektūros standartu. Iš romėniško betono, šiuo metu pagal Vitruvijų dar vadinamo „Opus Caementitium“, tuo laikotarpiu visoje Europoje pastatyta fantastiškų, monumentalių statinių, kuriais žavimės ir praėjus beveik 2000 metų.
Viduramžiais ši statybos iš betono technika buvo beveik užmiršta ir vėl atrasta tik apie 1700 metus. Nuo tada betonas tapo pagrindine mūsų laikmečio statybine medžiaga. Nepaisant betono aukštos kokybės ir didelio atsparumo, jis gali būti pažeistas ir jam gali prireikti remonto ar papildomos apsaugos.
Kalbant apie betono pažeidimo priežastis, reikia atskirti pažeidimus dėl aplinkos poveikio ir gamybos defektus. Aplinkos poveikį gali sukelti išmetamosios dujos, rūgštiniai krituliai, šaltis ir techninės druskos. Gali būti taip paveiktos betono cheminės savybės, kad ima rūdyti betono armatūra.
Tipiniai gamybos defektai, dėl kurių gali imti rūdyti betono armatūra, yra stingstant atsiradę įtrūkimai bei ertmės, žvyro lizdai ir nepakankamas betono padengimas. Kadangi gelžbetonio konstrukcijų pažeidimo pobūdis ir priežastys gali būti labai įvairūs, jau daugelį metų egzistuoja skirtingi remonto principai. Šiuos principus galima rasti, pavyzdžiui, Vokietijos gelžbetonio komisijos (DAfStb) Betoninių konstrukcijų apsaugos ir remonto direktyvoje bei standarte EN 1504 (Vokietijoje DIN EN 1504) „Betoninių konstrukcijų apsauginiai ir remontiniai produktai bei sistemos“.
Betoninių statinių pažeidimai
Gelžbetoninių statinių pažeidimus galima suskirstyti į paties betono pažeidimą (koroziją) ir betono armatūros pažeidimą (plieno koroziją).
Betono korozija:
Dažniausia betonas pažeidžiamas dėl išorės veiksnių poveikio. Pavyzdžiai:
• Šalčio poveikis su tirpdikliais ir be jų
• Cheminis poveikis
• Nusidėvėjimas
Betono korozijos rūšys klasifikuojamas priklausomai nuo betoninę konstrukciją veikiančių aplinkos sąlygų (pagal DIN EN 206-1 / DIN 1045-2).
Plieno korozija:
Šviežiame betone plienas apsaugotas nuo korozijos dėl porose esančio vandens šarmingumo (pH ≥ 12,5). Esant tokioms pH vertėms, ant metalo paviršiaus susidaro mikroskopinis oksido sluoksnis, dėl kurio metalo irimas praktiškai neįmanomas. Jei dėl betono karbonatizacijos pH vertė tampa mažesnė nei 10 arba chlorido kiekis viršija ribą, prarandama, „natūrali“ apsauga nuo korozijos. Dėl lygiagretaus drėgmės ir deguonies poveikio prasideda plieno korozija. Kadangi korozijos produktams reikia daugiau vietos nei pradinėms medžiagoms, dažnai suskyla armatūrą dengiantis betonas.
Remonto sistemos
Kiekvienu pažeidimo atveju reikalingas individualus sprendimas. Kartu su Remmers projektavimo padaliniu garantuojamas tinkamas remontas naudojant profesionalias sistemas.
Remmers nustato visiškai naujus betono remonto standartus. Su gaminiais iš mūsų Betofix asortimento betono remonto darbus – nuo apsaugos nuo korozijos iki padengimo – atliksite vos per vieną dieną. Šitaip sutaupysite ne tik laiko, bet ir pinigų. Be to, Betofix produktai užtikrina ypatingas savybes ir atsparumą. Ypač svarbi stipriai apkrautiems hidrotechniniams statiniams skirto remontinio skiedinio savybė yra chlorido migracijos koeficientas. Chloridai gali labai stipriai pažeisti armuotą betoną, todėl reikia užtikrinti kuo stipresnę apsaugą nuo įsiskverbimo. Šios patikros sukurtos specialiai sūrymo veikiamoms betoninėms konstrukcijoms. Jų rezultatus galima pritaikyti visoms betoninėms konstrukcijoms, stipriai veikiamoms sūrymo.
Tai ypač svarbu eismo statiniuose: tiek judančio, tiek stovinčio eismo. Tipinis pavyzdys – daugiaaukštės ar požeminės automobilių aikštelės, o ypač jų kolonos ir atramos, kurios dažnai yra neapsaugotos ir veikiamos su transporto priemonėmis įvežamų kelių barstymo druskų. Betofix R4 šiuo atveju užtikrina daugiau nei keturis kartus ilgesnę apsaugą nei geriausi konkurentų produktai. Remmers Betofix R4 poveikis pasireiškia jau po 28 dienų, o tai daugiau nei dukart geriau nei gali konkurentų produktai. Dėl greitėjančio reakcijos laiko galutinis rezultatas dar labiau pagerėja.
Daugelis betoninių konstrukcijų pažeidimų atsiranda dėl įtrūkimų ir ertmių, per kuriuos į statybinio elemento vidų patenka kenksmingos medžiagos. Dėl šio žalingo poveikio pablogėja betono savybės ir sumažėja statinio tvirtumas. Dažniausia įtrūkimai atsiranda dėl susitraukimo, statinių sąlygų pokyčio dėl sėdimo, konstrukcijos vidinio įtempio, oro sąlygų svyravimo (ypač dėl šalčio) bei armatūros korozijos. Injekcijos į išgręžtas angas arba pažeistų vietų vilgymas tinkama įtrūkimų užpildymo medžiaga leidžia visiškai atkurti betino funkcionalumą. Siekiant nustatyti įtrūkimų užtaisymo tikslus, būtina gerai žinoti drėgmę įtrūkimų kraštuose, įtrūkimų pločio pokytį ir įtrūkimo eigą.
Kad į statybinę medžiagą nesiskverbtų drėgmė, galima naudoti jau šimtmečius žinomą metodą. Dar Vitruvijus savo kūrinyje „De Architectura Libri Decem“ aprašė natūralių aliejų naudojimą, siekiant padaryti skiedinį nepralaidų vandeniui. Šiandien šią funkciją atlieka modernios apsauginės medžiagos, kurių veiksmingumą ir ilgaamžiškumą užtikrina aukštos kokybės veikliosios ir rišamosios medžiagos.
Dengiamosios medžiagos ir impregnantai sudaro apsauginį sluoksnį, atliekantį skirtingas funkcijas. Jos ne tik apsaugo nuo žalingų medžiagų patekimo į betoną ir tuo pačiu reguliuoja drėgnumą bei elektrinį laidumą, bet ir padidina fizikinę varžą. Be to, galima rinktis iš plačios standžių ir elastingų įtrūkimo dengimo medžiagų ir paviršių apsaugos sistemų: nuo OS 1 iki OS 11.